Galimybių vagystei yra daugybė ir jos gali sukelti daug daugiau problemų, nei prarastos kelios dešimtys eurų per vieną maršrutą. Laimė, šioje kovoje yra ginklų. Pažiūrėkime, kaip Linqo gali Jums padėti sumažinti nuostolius, kurie gali būti netgi didesni, nei manote.
Pradėkime apžvelgdami pačias vagystes ir jų keliamus nuostolius. Pastaraisiais metais ši nusikalstama veika tapo tokia plačia ir svarbia tema, jog visame pasaulyje ėmė atsirasti šią problemą nagrinėjančių mokslinių tyrimų, o kai kurios organizacijos ėmė kaupti kuo smulkesnę įmanomą statistiką, leidžiančią nustatyti, kokį pasaulinį poveikį sukelia vagystės iš jūsų sunkvežimio. Taip, sakome tiesą ir neperdedame. Šios situacijos – klasikinis drugelio efekto pavyzdys: kelių litrų dyzelinio kuro vagystė iš jūsų sunkvežimio bako užmirštoje automobilių stovėjimo aikštelėje viduryje maršruto gali turėti skaudžių pasekmių jūsų verslui, jūsų klientams ir galiausiai visai rinkai.
Pirmiausia pažvelkime į turimus skaičius. 2009 m. Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) atliko tyrimą JK. Per šešis projekto mėnesius buvo registruoti 894 degalų vagysčių tiesiai iš transporto priemonių atvejai, o tai sudarė apie 320 000 litrų arba apie 533 pavogtų litrų, tenkančių vienai transporto bendrovei. Apklausa parodė, kad per penkerius metus tokio nusikaltimo auka tapo 1 iš 6 vairuotojų, o 61 % išpuolių įvyko automobilių stovėjimo aikštelėse ir transporto priemonių techninės priežiūros zonose. Be to, 21 % apvogtų vairuotojų išpuolio metu patyrė smurtą, 35 % teigė, kad ši patirtis paveikė tolesnį jų darbą. Kalbant apie sunkiuosius sunkvežimius, kuriems dėl degalų bako padėties degalų vagystės gresia labiausiai, nuostolius sukelia ir dažni bakų pažeidimai.
Dėl šių veiksnių prastėja transporto paslaugų kokybė, didėja išlaidos. Kai kurios bendrovės nusprendžia sumažinti vienu metu maršrutuose esančių transporto priemonių ir vairuotojų skaičių, tačiau bėda ta, kad esant dabartinei socialinei ir ekonominei situacijai pasaulyje, išvengti vagysčių iš sunkvežimių bakų nenaudojant specifinių apsaugos sistemų tampa vis sunkiau. Kaip savo knygoje „The Handbook of Loss Prevention and Crime Prevention“ („Nuostolių ir nusikaltimų prevencijos vadovas“) teigia Lawrence Fennelly, viena iš pagrindinių priemonių – siekti išvengti stovėjimo eilėse terminaluose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Tiesa, 2020-ieji šias pastangas paveikė neigiamai – su koronaviruso plitimu susiję šalyse įvesti apribojimai grąžino eiles sienų kirtimo punktuose. Keliaujantys į Didžiąją Britaniją, dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, prie jų turės priprasti visam laikui.
Be to, galite net nesuprasti, kad jūsų sunkvežimius taip pat paliečia ši praktika. Dauguma nustatytų degalų vagysčių įvykdo nusikaltėliai, tykantys automobilių stovėjimo aikštelėse greitkeliuose ir prie motelių, tačiau taip pat daugybę vagysčių ir sukčiavimo atvejų, kurie lieka nenustatyti arba kuriuos nustatyti yra sunku ar net neįmanoma, įvykdo patys vairuotojai. Kai kurie iš jų, nupylę degalų arba privačiai pasinaudoję transporto priemone, tai nuslepia, vadovams pateikdami sąskaitas didesnėms sumoms. Luca Urciouli savo straipsnyje „Journal of Transportation Security“ („Transporto saugumo žurnalas“), remdamasis savo Švedijoje atliktu tyrimu, nurodė, kad daugiausia vagysčių įvyksta bendrovių automobilių parkuose (36 %). Būta ir sukeitimo atvejų – kaip nurodyta žurnale „Autobusy“ išspausdintame tyrime, kurį 2017 m. atliko Joanna Sokół ir Stanisław Iwan iš Ščecino jūrų universiteto Transporto inžinerijos ir ekonomikos fakulteto, vagys kartais pakeičia vogtus degalus. Vietoje jų, kad vairuotojas nepastebėtų nuostolio, į baką įpilama mazuto. Tiesa, mazuto sudėtis kita, todėl jis gali pažeisti variklį. Nepaisant to, jei degalai sėkmingai pakeičiami kitu skysčiu, bent kurį laiką to pastebėti neįmanoma – apie tai sužinosite tik transporto priemonei sugedus arba patikros metu.